Thermopsis lanceolata R. Br. (F VIII)

(Syn. Sophora lupinoides Pall.)

Nuodingasis lubenis priklauso ankštinių (Leguminosae) šeimai. Daugiametis, žolinis, nuodingas augalas. Savaime auga Vakarų ir Rytų Sibire, Kirgizijoje, Kazachstane ir kitose Azijos vietovėse.

Lubenis yra stepių floros atstovas. Bandymai aklimatizuoti šį augalą Lietuvos gamtinėse sąlygose kol kas nedavė teigiamų rezultatų. Antžeminė augalo dalis užauga iki 25 cm aukščio. Lapai sudaryti iš trijų lapelių; žydi geltonais, gana stambiais žiedeliais.

Mokslinės medicinos šis augalas pripažintas 1933 metais (mokslininkų Varlakovo ir Orechovo). Vaistinei žaliavai (Herba Thermopsidis) ruošti vartojama visa antžeminė augalo dalis ir subrendusios sėklos. Žaliavoje svarbesnės substancijos yra šios: alkaloidai — termopsinas, homotermopsinas, anagirinas, pachikarpinas, metilitirinas ir kt. Svarbus alkaloidas yra termopsinas.

Pasak Zemlinskio, lubenio sėklose daugiausia būna citizino, kuris stipriai ir jaudinančiai veikia kvėpuojamuosius centrus, stipriau negu lobelinas.

Lubenio žolė ir iš jos pagaminti preparatai vartojami tiems tikslams, kuriems seniau buvo naudojamos ipekakuanos šaknys. Lubenis tolygus, o kai kuriais atvejais veikia patikimiau ir efektingiau, negu Radix Ipecacuanhae. Farmacinė pramonė gamina ekstraktus, tabletes.



<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą