Kai prasideda epilepsijos priepuolis, kairiąją epileptiko ranką padėti ant grindų ir užminti ant mažojo piršto; priepuolis paprastai greitai baigiasi.

Šias žemiau aprašytas priemones autoriui pateikė geras draugas. Jo giminaitei epilepsijos priepuoliai prasidėjo, kai jai dar tebuvo 17 metų. Ligonės dėdė, senas patyręs felčeris, kategoriškai pareiškė, kad liga neišgydoma. Kartą priepuolis ligonei prasidėjo gatvėje, priešais namus. Išbėgusi kaimynė pakėlė ją nuo šaligatvio ir patarė nuvažiuoti į vieną kaimą pas pagarsėjusią žiniuonę.

Žiniuonė apžiūrėjo ligonę ir nustatė, kada liga prasidėjo, nors to oficialiosios medicinos gydytojai negali pasakyti netgi apytiksliai. Žiniuonė apsiėmė gydyti ligonę ir paruošė tris nepilnus butelius kažkokio vandens, kurį ligonė turėjo gerti kelias dienas. Žiniuonė ligonei pranašiškai pasakė, kad po pirmojo butelio ištiks dar vienas priepuolis, tačiau abejojanti, ar priepuolis ištiks po antrojo, ir jokiu būdu priepuolio nelaukti po trečiojo. Likusiu vandeniu žiniuonė apšlakstė merginos pečius, krūtinę, kaklą ir stuburą, prieš tai ją nuogai išrengusi. Po to žiniuonė kukliai pareiškė, kad ligonė gali laikyti save visiškai sveika. Taip ir buvo.

Gydančiojo vandens žiniuonė eidavo apie tris varstus už kaimo tamsią naktį. Kaip ji sako, iki šaltinio eidavo ramiai, bet kelyje atgal ji išgyvendavo didžiulę baimę ir visą kelią virpėdavo kaip drebulės lapas, gal kiek mažiau, negu patys epileptikai priepuolio metu.

Atmetę į šalį visus burtus paspėliokime. Gašli būti, kad po kurio laiko mokslininkai nustatys, kad jeigu žmogus didžiulės baimės būsenoje neša skystį, tai tas vanduo yra veikiamas labai stipraus, sakykim, "3x" spindulio, spinduliuojamo žmogaus. Galbūt žiniuonė gydė ligonę ne paprastu vandeniu, o spinduliuojančiu "3x" spindulius. Vis dėlto panašius gydymo būdus mokslinės medicinos veikėjai išjuokia ir vadina šarlatanizmu ir nemokšiškumu.



<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą