|
Temos
|
Išsėtinė smegenų sklerozė
(sclerosis disseminata, sclerosis multiplex) Tai viena dažniausių centrinės nervų sistemos ligų. Iš 10 000 gyventojų ja serga 6 žmonės. Dažniausiai išsėtine skleroze serga šiaurinės ir vakarinės Europos dalies, taip pat Šiaurės Amerikos gyventojai. Visai ji nepasitaiko Afrikoje, palyginti retai — Azijoje. Išsėtinė smegenų sklerozė prasideda 18— 40 amžiaus metais ir su pagerėjimais bei pablogėjimais dažniausiai trunka visą ligonio gyvenimą. Liga žmogaus amžiaus nesutrumpina, tačiau padaro jį invalidu. Ligos priežastis nežinoma. Paskutiniu metu manoma, kad ją gali sukelti šios priežastys: neurotropinis virusas, apsinuodijimas aplinkoje ir maiste esančiomis įvairiomis medžiagomis (sunkiaisiais metalais—švinu), per didelis ar per mažas kiekis metalų jonų geriamajame vandenyje ir dirvožemyje, alergija. Liga pažeidžia nugaros ir galvos smegenų baltąją medžiagą. Paliečiami pagal eilę dažniausiai piramidinis, regimasis, smegenėlių ir juntamieji laidai. Nuo šių laidų išnyksta mielininis dangalas, dėl to baltojoje smegenų medžiagoje atsiranda pilkų dėmių (išnykus mielinui, lieka pliki ašiniai cilindrai, kurie yra pilkos spalvos). Dar vėliau sunyksta ir ašiniai cilindrai, jų vietoje užauga glijos ląstelės. Tada tose vietose randamos pilkai rusvos, kietos plokštelės. Nuo to ir kilo ligos pavadinimas — išsėtinė smegenų sklerozė. Kai kada ligos pradžioje žuvusį ašinio cilindro mielininį dangalą atstato glijos ląstelės. Dėl to ligonis pagerėja. Daugiau straipsnių apie sveikatą Informacija surinkta iš įvairių interneto šaltinių, pateikiama pažíntiniais
tikslais ir gali būti nepatikima. Prieš ja pasikliaudami, tikrinkite kituose šaltiniuose arba teiraukitės specialistų.
|