Puslapis: 3

Ž i d i n i n i a i s i m p t o m a i išsivysto priklausomai nuo naviko augimo vietos. Gali būti parezės, paralyžiai, kalbos, jutimo sutrikimai, smegenėlių, galvos nervų pažeidimo reiškiniai ir kt.

Susirgimo pradžioje ligonis skundžiasi nedideliais, nepastoviais galvos skausmais, dažniausiai atsirandančiais iš ryto, ir pykinimu. Vėliau galvos skausmai tampa pastovūs ir stiprūs.

Išryškėja visi minėti padidėjusio galvospūdžio ir židininiai simptomai, taip pat kartais ir tolimieji židininiai simptomai.

Vėlyvoje ligos stadijoje ligonis gali dėl šios ligos apakti, nes užspaudžiamas regimasis nervas. ,

Navikams diagnozuoti atliekami šie pagalbiniai tyrimai:

1) tiriamas akių dugnas, ieškoma pakitimų regimojo nervo papilose (paburkimo, kraujosruvų, antrinės atrofijos);

2) padaromos galvos kaulų dviejų krypčių, iš priekio ir iš šono, rentgenogramos. Jose galima pastebėti padidėjusio galvospūdžio reiškinius. Rečiau galima pamatyti sukalkėjimus arti naviko arba jame;

3) užrašoma elektroencefalograma. Naviko vietoje užrašomos lėtos delta ir teta bangos;

4) juosmeninė punkcija parodo minėtus smegenų skysčio pakitimus;

5) tiriamas vestibuliarinis aparatas. Šiuo tyrimu irgi nustatomas padidėjęs galvospūdis;

6) kartais atliekamas angiografinis tyrimas — į galvos smegenų kraujagysles įleidžiama kontrastinių medžiagų. Navikas kraujagysles nuo savęs atstumia; pagal tai galima nustatyti jo augimo vietą;

7) pneumoencefalograma ir pneumoventrikulograma. Pagal oru prisipildžiusių smegenų skilvelių formos ir padėties pasikeitimą galima spręsti apie naviko lokalizaciją;

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą