Puslapis: 2

Jau įrodyta, kad sergant persišaldymo ligomis, organizmas reikalauja milžiniško vitamino C kiekio. Antra vertus, dar niekas nenustatė vitamino C pavojingo šalutinio poveikio, nes kai tik jo "per daug", tai inkstai tuoj pat tą perteklių iš organizmo pašalina ir visai nesvarbu, ar jūs vartosite vitaminą C tabletėmis, ar valgysite erškėtuoges. 100 gramų šviežių erškėtuogių rasta vidutiniškai daugiau negu gramas vitamino C (priklausomai nuo vietovės ir trąšų). Sis kiekis gali siekti iki 2,9 gramų!). Tai yra dvidešimt kartų daugiau negu, pavyzdžiui, apelsinuose ir citrinose. Tiesa, erškėtuogės vaisiai šiek tiek laisvina vidurius. Todėl vartojant didesniais kiekiais nebūtina juos valgyti žalius.

Iš laukinių rožių žmogus skiepijimo būdu sukūrė tauriausią gėlynų papuošalą; mūsų geografinėje platumoje galima suskaičiuoti daugybę laukinių rožių rūšių; dažniausiai pasitaikančios yra gyvatvorinės rožės ar šunrožės (botaniškai: Rosa canina). Visų rūšių erškėtuogių vaisiai turi vienodą gydomąją vertę, todėl jūs galite rinkti vaisius nuo visų erškėtrožių krūmų. Gyvatvorinės rožės gali išaugti iki 3 ar net 4 metrų aukščio. Jų lanksčios šakos gausiai apginkluotos spygliais, todėl įlįsti į laukinės rožės krūmą vargu ar įmanoma. Švelnaus kvapo rožiniai bei balti žiedai pasirodo birželio-liepos mėnesiais. Tik tuomet ima formuotis saldžiarūgštės erškėtuogės. Mes jas renkame jau sunokusias, nuo rugsėjo iki lapkričio mėnesio, kai vaisius būna visiškai raudonas. Jei erškėtuoges palietė pirmosios šalnos, jos taps miltingos ir didelis vitamino C kiekis dings.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą