Vaistinis preparatas: Olanzapin Actavis
Puslapis: 3


Su demencija susijusiai psichozei ir (arba) elgesio sutrikimui gydyti olanzapinas neįteisintas, todėl šios grupės pacientams jo vartoti nerekomenduojama, kadangi didėja mirtingumas ir smegenų insulto rizika. Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų (6 - 12 savaičių trukmės), kuriuose dalyvavo senyvi (vidutinis amžius 78 metai) pacientai, sergantys su demencija susijusia psichoze arba (ir) elgesio sutrikimu, metu olanzapinu gydytų tiriamųjų mirties dažnis buvo 2 kartus didesnis negu vartojusių placebo (atitinkamai 3,5 % ir 1,5 % pacientų). Su olanzapino doze (vidutinė paros dozė buvo 4,4 mg) ar gydymo trukme didesnis mirties dažnis nebuvo susijęs. Šios populiacijos pacientų mirtingumo dažnio padidėjimą gydant olanzapinu gali skatinti tokie rizikos veiksniai kaip vyresnis negu 65 metai amžius, disfagija, sedacija, bloga mityba, dehidracija, plaučių ligos (pvz., pneumonija su aspiracija arba be jos) arba benzodiazepinų vartojimas kartu. Vis dėlto olanzapinu gydytiems pacientams mirties dažnis buvo didesnis, negu vartojusiems placebo, nepriklausomai nuo šių rizikos veiksnių.

Tų pačių klinikinių tyrimų metu buvo nepageidaujamų cerebrovaskulinių reiškinių (NCVR, pvz., smegenų insulto, praeinančiojo smegenų išemijos priepuolio), įskaitant mirtį, atvejų. Olanzapinu gydytiems pacientams NCVR dažnis buvo 3 kartus didesnis negu vartojusiems placebo (atitinkamai 1,3% ir 0,4%). Visi olanzapinu ar placebu gydyti pacientai, patyrę cerebrovaskulinių reiškinių, prieš tyrimą turėjo rizikos veiksnių. Nustatyta, kad su olanzapino vartojimu susiję NCVR rizikos veiksniai yra >75 metų amžius ir kraujagyslinė arba mišri demencija. Šių tyrimų metu olanzapino veiksmingumas nebuvo tiriamas.

Parkinsono liga

Olanzapino nerekomenduojama skirti dopamino agonistų sukeltoms psichozėms gydyti Parkinsono

liga sergantiems pacientams. Klinikinių tyrimų metu pastebėta, kad skiriant olanzapiną labai dažnai ir

dažniau nei placebo grupėje (žr. 4.8 skyrių) Parkinsono ligos simptomai pasunkėjo ir atsirado

haliucinacijų bei olanzapinas nebuvo veiksmingesnis, palyginti su placebu, gydant psichozės

simptomus. Šių klinikinių tyrimų metu iš anksto buvo reikalaujama, kad ligos būklė būtų stabili

vartojant mažiausias veiksmingas vaistinių preparatų Parkinsono ligai gydyti (dopamino agonistų)

dozes ir visų klinikinių tyrimų metu nebūtų keičiami nei vaistiniai preparatai Parkinsono ligai gydyti,

nei jų dozės. Gydymas olanzapinu buvo pradėtas nuo 2,5 mg per parą ir tyrėjų nuožiūra titruojamas iki

didžiausios 15 mg paros dozės.

Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>