Vaistinis preparatas: octanine
Puslapis: 3


Būtina stebėti, ar pacientų kraujo plazmoje neatsiranda IX koaguliacijos faktoriaus inhibitorių. Jeigu nepavyksta pasiekti numatyto IX koaguliacijos faktoriaus aktyvumo plazmoje arba, jeigu vartojant tinkamą dozę, kraujavimas nesustoja, reikia atlikti tyrimus ir nustatyti, ar neatsirado IX koaguliacijos faktoriaus inhibitorių. Pacientams, kurių plazmoje yra didelė inhibitorių koncentracija, gydymas IX koaguliacijos faktoriumi gali būti neveiksmingas, todėl turi būti apsvarstytos kitos gydymo galimybės. Tokių ligonių gydymui turi vadovauti gydytojas, turintis hemofilija sergančiųjų gydymo patirties (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Duomenų apie octanine vartojimą nepertaukiama infuzija chirurginių procedūrų metu, nepakanka.

Vartojimo metodas

Octanine reikia ištirpinti taip, kaip aprašyta 6.6 skyriuje ir vartoti į veną. Rekomenduojama vaistinį preparatą vartoti į veną ne greičiau kaip po 23 ml per minutę.

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.

- Nustatyta alergija, susijusi su trombocitų kiekio sumažėjimu vartojant hepariną (HYT II tipo).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

- Kaip ir kiti į veną vartojami baltymų preparatai, octanine gali sukelti alergines padidėjusio jautrumo reakcijas. Vaistinio preparato sudėtyje yra žmogaus baltymų, kitokių nei IX koaguliacijos faktorius ir heparinas, pėdsakų (taip pat žr. 4.3 ir 4.8 skyrius). Ligonius būtina informuoti apie ankstyvuosius padidėjusio jautrumo reakcijų simptomus, įskaitant dilgėlinę, generalizuotą dilgėlinę, spaudimą krūtinėje, švokštimą, hipotenziją ir anafilaksiją. Pacientus reikia perspėti, kad jeigu pasireikštų šie simptomai, būtina nedelsiant nutraukti vaistinio preparato vartojimą ir kreiptis į gydytoją. Ištikus šokui, reikia taikyti šiuolaikinius šoko gydymo metodus.

Įprastos infekcinių ligų profilaktikos priemonės, vartojant vaistinius preparatus, pagamintus iš žmogaus kraujo ar plazmos, apima donorų atranką, paaukoto kraujo patikrą, infekcijos žymeklių tyrimus sukauptoje plazmoje ir priemones, kurios leidžia veiksmingai nukenksminti ar pašalinti virusus gamybos metu. Nepaisant to, skiriant vaistinius preparatus, pagamintus iš žmogaus kraujo ar plazmos, negalima pilnai pašalinti infekcijos, įskaitant ir neištirtų, ir nesenai ištirtų virusų ar kitų sukėlėjų perdavimo pavojaus.

Manoma, kad naudojamos priemonės veiksmingos prieš apvalkalą turinčius virusus (pvz.: ŽIV, HBV ir HCV) ir apvalkalo neturinčius virusus (pvz., HAV). Priemonės, kurios taikomos, gali būti mažai veiksmingos prieš virusus be apvalkalo (pvz., parvovirusus B19). Parvovirusų B19 infekcija gali kelti didelę riziką nėščioms moterims (vaisiaus infekcijos riziką) ir asmenims, kuriems pasireiškia imunodeficitas ar yra padidėjusi eritropoezė (pvz., sergantiesiems hemolizine anemija).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>