Jei kada esate buvę miške, tai jūs turbūt nesunkiai pastebėjote kukliai prie žemės besigūžiantį krūmelį. Visuomet žalias krūmas-nykštukas (botanikai jį priskiria viržinių augalų šeimai) balandžio-liepos mėnesiais žydi rausvais varpeliais. Vaisiai — mažos apvalios uogos yra ryškiai raudonos spalvos. Arkliauogė labai panaši į mums gerai pažįstamą bruknę. Todėl eidami rinkti arkliauogę pirmą kartą, nesupainiokite šių dviejų augalų.

Šią vaistažolę geriausia rinkti rudenį, nes gydomųjų medžiagų joje tuo metu ypač gausu. Tačiau neraukite augalo su visomis šaknimis, o tik švelniai nubraukite nuo lakelių vaškinius trapius lapelius. Būtent juose ir yra sukauptos vertingosios šio augalo medžiagos.

Surinktą žaliavą džiovinkite rūpestingai, bet greitai geriausia tai padarysite, kai temperatūra sieks 40-60 laipsnių, nes lapai turi išlaikyti žalią spalvą!), o po to laikykite sandariuose, tamsiuose induose. Po metų visas šias atsargas būtinai atnaujinkite! Nes laikant arkliauogių lapelius ilgiau negu metus, juose esančios aktyviosios medžiagos paprasčiausiai išgaruoja.

Vaistinėse, ko gero, nerasite nė vienos arbatos, gydančios šlapimo pūslę, kurios sudėtyje nebūtų arkliauogės lapų. Ūmūs šlapimo pūslės uždegimai, kuriais labai lengva susirgti šaltu metų laiku, ir yra svarbiausia sritis, kurioje arkliauogė geriausiai panaudojama (lotyniškas arkliauogės pavadinimas yra Uvaursi).

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą