(arachnoiditis cerebri)

Tai lėtinis galvos sniegenų kretųjįį, dangalų uždegimas. Dažniausiai antrinė liga. Jis atsiranda, persirgus ūminiu smegenų dangalų (meningitu) ar ir smegenų audinio (meningoencefalitu) uždegimu.

Galvos smegenų arachnoidito priežastis neretai yra prieš kelis mėnesius ar metus įvykusi galvos smegenų trauma. Tokios įvairios infekcinės ligos, kaip reumatas, bruceliozė, gripas, pūlinės lėtinės infekcijos židinys ausyje, veido ančiuose, taip pat gali būti arachnoidito priežastis. Intoksikacijos (alkoholinė), alergija, peršalimas yra predisponuojantys šią ligą veiksniai.

Sergant arachnoiditu, smegenų dangalai ties optinio nervo susikryžiavimu arba kampe tarp tilto ir smegenėlių, arba visame kamiene, taip pat pusrutulių paviršiuje, ypač Silvijaus vagoje, kur yra paplatėjęs povoratinklinis tarpas, būna sustorėję ir sulipę. Kartais tarp sulipusių dangalų susidaro maišeliai, kuriuose prisitvenkia smegenų skysčio (cysta). Jie spaudžia smegenų audinį. Toje vietoje pablogėja mityba, dėl to nervinės ląstelės sunyksta. Joms žuvus, gali užaugti glijos ląstelių randas.

Galvos smegenų arachnoiditas yra dažnas susirgimas. Pagrindiniai klinikiniai simptomai yra galvospūdžio padidėjimas ir židininiai galvos smegenų audinio pažeidimai.

Padidėjusio galvospūdžio reiškiniai — galvos skausmas, svaigimas, pykinimas ir vėmimas — būna žymiai silpnesni, nes galvospūdis padidėja ne taip daug, kaip sergant meningitu; be to, jis didėja žymiai lėčiau, dėl to organizmas sugeba prie to prisitaikyti.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą